Jul 30, 2025

Nuo pernai dronus ir kitas sistemas gaminančios įmonės akcijų turintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako nepainiojantis viešųjų ir privačių interesų, bendrovės veikloje nedalyvaujantis nuo darbo Seime pradžios ir niekada neaptarinėjęs įsigijimų su krašto apsaugos sistemos pareigūnais. „Esu investavęs, taip, esu investavęs į vieną dronų įmonę“, – Žinių radijui trečiadienį sakė G. Jeglinskas. „Unmanned Defense Systems“ (UDS) vysto kelių rūšių bepiločius orlaivius ir dronų spiečių integracijos su mūšio lauko valdymo sistemas. G. Jeglinskas savo privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs, kad turi UDS akcijų. Registrų centro duomenimis, politikas 2022 metais įsteigtoje įmonėje valdo 0,19 proc. akcijų, daugiausiai jų per kitą įmonę valdo UDS vadovas Vytenis Buzas. Investavo 20 tūkst. eurų, dirbo valdyboje G. Jeglinskas BNS sakė, kad akcininku tapo, kai UDS pernai pritraukė 3,2 mln. eurų investiciją iš privačių investuotojų grupės, vadovaujamos rizikos kapitalo fondo „Coinvest Capital“. Jis ir buvo tarp tų minimų investuotojų. „Aš įdėjau 20 tūkst. eurų kaip verslo angelas“, – teigė politikas. „Aš tikiu šitais dronais, patikėjau tais žmonėmis, kurie pradėjo šitą kompaniją“, – kalbėjo jis. Pritrauktą investiciją įmonės pranešime spaudai sveikino ir tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. G. Jeglinskas UDS akcininku tapo pernai rugpjūtį. „Čia buvo laikas, kai po prezidento rinkimų net nežinojau, kur būsiu toliau, ar būsiu Seimo narys, ar ką, bet tai buvo tiesiog paprasta investicija“, – tvirtino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas. BNS primena, kad G. Jeglinskas pernai gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose liko paskutinis iš aštuonių kandidatų, surinkęs 1,37 proc. balsų. G. Jeglinskas taip pat dirbo UDS valdybos nariu, juo prabuvo kiek daugiau nei mėnesį nuo pernai rugsėjo pabaigos iki lapkričio 1 dienos. Netrukus po to prisiekė šios kadencijos Seimo nariu, vėliau, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ patekus į valdančiąją daugumą, tapo parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku. Jis teigė rugsėjo pabaigoje dar neplanavęs dirbti Seime, nes nesitikėjo būti išrinktas. „Mane įrašė į sąrašą, aš buvau pakankamai žemai ir jokių tikrai planų nebuvo tapti Seimo nariu“, – sakė G. Jeglinskas. Seimo rinkimai vyko spalį, G. Jeglinskas demokratų sąraše daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo įrašytas 21 numeriu, bet pateko į Seimą rinkėjams suteikus daugiau pirmumo balsų nei daliai aukščiau buvusių bendražygių. „Aš tikrai galvojau, net jeigu mane išrinks, galvojau, galbūt pasitrauksiu, neisiu į Seimą, jeigu būtume likę, tarkime, opozicijoje. Kai paaiškėjo, kad būsime koalicijoje, teko pasitraukti (iš UDS valdybos – BNS), viskas“, – kalbėjo parlamentaras. Pabrėžia dronų svarbą, bet interesų konflikto nemato G. Jeglinskas reguliariai akcentuoja besikeičiančią karybą ir būtinybę integruoti dronų pajėgumus į ginkluotąsias pajėgas. Vienas naujausių jo pasisakymų šia tema buvo antradienį, kai jis komentavo būtinybę stiprinti Lietuvos oro gynybą, į šalį per pastarąjį mėnesį galimai įskridus antram bepiločiam orlaiviui iš Baltarusijos. „Karyba keičiasi. Ukraina kariauja dabarties karą, kuriame „autonomija“ vis labiau dominuoja. Ateities karas bus dar kitoks, bet būtų naivu tikėtis, kad dronai (oro, žemės, jūrų) nebus svarbūs. Tikėtina, kad ateities karai multiplikuos autonominių platformų pajėgumus per dirbtinį intelektą, galingesnę kompiuteriją bei kosmoso technologijas“, – feisbuke rašė G. Jeglinskas. „Ateities karas bus dar labiau technologinis, nei dabar įsivaizduojame. Nesakau, kad nereikės „geležies“, artilerijos ar amunicijos. Tačiau be technologinės transformacijos kariuomenės efektyvumas atgrasyti asimetriškai galingesnį priešą mažės“, – pridūrė jis. Politikas sakė nejaučiantis patekęs į interesų konflikto situaciją. „Dronai, čia yra akivaizdus dalykas, kad tai yra svarbu, kad mes į tai neinvestuojame pakankamai. Tai yra faktas. O ir aš neturiu jokių svertų daryti įtakos įsigijimams, pirkimams, kapitalo iš Krašto apsaugos ministerijos alokacijoms. Tik kalbu apie karybos ateitį pagal tai, kas matyti iš Ukrainos“, – kalbėjo Seimo narys. Jis tvirtino niekada su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene ar kitais krašto apsaugos sistemos pareigūnais nekalbėjęs apie galimus įsigijimus iš UDS ir nežinantis, ar jie apskritai laimi kokius nors konkursus. G. Jeglinskas teigė nuo pernai rugpjūčio įmonės veikloje nedalyvaujantis jokia forma, net ir akcininkų susirinkimuose. Paklaustas, ar nevertėtų turimas akcijas parduoti ar perrašyti kam nors kitam, jis teigė, kad tai turėtų būti ministrams, ne Seimo nariams keliamas lūkestis. „Aš manau, kad Seimo nariai turi teisę turėti įvairių akcijų ir būti įmonių akcininkais. Nesu sprendimų priėmėjas ten, kur skirstomi pinigai. Vyriausybė tai daro, Seimas to nedaro, mes esame parlamentinės kontrolės įrankis, užduodame klausimus ir viskas“, – teigė parlamentaras. „Esu mažumos akcininkas, labai mažumos, gilios mažumos akcininkas, labai menkos mažumos akcininkas, tai tikrai jokios prielaidos (interesų – BNS) konfliktui nematau“, – pridūrė jis. Temos: